Įvairenybės

Šviesolaidžio veikimo principus dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje aprašė Albertas Einšteinas, nustatęs, kad per medžiagą praėjusią šviesą galima sustiprinti. Iš kvarcinio stiklo pagamintomis stiklo skaidulomis, naudojant A.Einšteino aprašytą priverstinį arba indukuotąjį spinduliavimą, pradėti perdavinėti duomenys. Būtent ryšių srityje šviesolaidis pluoštas naudojamas plačiausiai. Šios technologijos pranašumas tas, kad signalas ypač dideliais atstumais perduodamas beveik be nuostolių, palyginti su tradiciniais variniais laidais. Tai leidžia sutaupyti elektros energijos ir kartu – saugoti gamtą.

Šviesolaidinis internetas – ir itin patikima technologija, garantuojanti maksimalų perduodamų duomenų saugumą. Todėl optinio pluošto kabeliai, nutiesti vandenynų ar jūrų dugnu, jungia žemynų bei valstybių ryšių sistemas. Šviesolaidis pluoštas taip pat plačiai naudojamas biomedicinoje. Šiuo išradimu pagrįstas endoskopas – plonas vamzdelis, kurį įvedus į kūno ertmę galima pasiekti žmogaus ar gyvūnų vidaus organus. Be šviesolaidžio pluošto įrengimų neapsieina modernios apšvietimo sistemos. Jis taip pat naudojamas kosmoso, karinėje, automobilių pramonėje.

Vartotojo istorija

„Santykiai su TEO kainavo daug nervų ir sveikatos. Viskas prasidėjo prieš trejus metus. Vieną mielą dieną beskaitydamas atsitiktinai į rankas patekusias reklamas – užkibau, pasakojo vilnietis Raulis Besonovas. - Reklama skelbė: pasirašyk interneto teikimo sutartį ir gauk kompiuterį už 1 litą. Na aš kaip "apsišvietęs kompiuterių amžiaus" žmogus susigundžiau, pasirašiau sutartį ir jau po kelių dienų džiaugiausi išsvajotuoju žaisliuku ir interneto erdvių teikiamais malonumais.

Viskas buvo gerai ir kokybiška iki ... kurio laiko. Vieną dieną (gražią ir saulėtą) reklamoje perskaitau, kad TEO LT pradeda teikti internetą šviesolaidinių tinklu ir koks jis greitas ir patogus. Susimąstau, na juk gal ir gerai būtų, draugai filmus parsisiunčia ne per dvi dienas o per valandą ar greičiau. O čia dar ir laišką gaunu iš gerbiamos TEO LT konsultantės: Jūsų name planuojame įvesti šviesolaidinį tinklą ir tikimės, kad Jūs kaip gerbiamas mūsų klientas pasinaudosite naujomis galimybėmis ir t.t.

Pasakiau „REIKIA!“ Pareiškiau norą pasikeisti planą ir vietoj turėto lėto DSL interneto gauti tą stebuklą - internetą šviesolaidiniu tinklu. Po kelių dienų visai dingo interneto ryšys. Skambinu į TEO. Pasako, kad šiuo metu vyksta plano keitimo darbai ir man teks apsišarvuoti kantrybe, nes interneto ryšys atsiras po kelių dienų. Vieną dieną ryšys atsirado, o kitą – vėl pradingo. Atostogauju kaime. Žmona skambina sako interneto ryšys tai atsiranda, tai dingsta kas pora minučių. Apsilanko TEO meistras. Interneto ryšys atsiranda. Po dviejų dienų jis vėl dingsta.

Vėl tenka kviesti TEO meistrą. Šisyk jis atranda priežastį. Siūlo įsigyti modemą už kurį reikia sumokėti. Atleiskit, kodėl aš turėčiau įsigyti modemą ir dar už jį mokėti, kai būtent dėl to, kad nereikėtų mokėti už modemą pasirašiau 24 mėnesių interneto tiekimo sutartį. Kitą dieną internetas vėl dingsta.

TEO klientų aptarnavimo padalinyje pamatau nešiojamą kompiuterį ir vėl kaip tas "durnius su durelėm" susigundau, pasirašau 36 mėn. šviesolaidinio interneto tiekimo sutartį OPTIMALUS PLIUS ir laukiu savo nešiojamo kompiuterio. Interneto ryšio nėra. Valio, kad gavau nešiojamą kompiuterį ir bevielio ryšio modemą. Valio dabar tai jau bus. Vakaras. Išsipakuoju kompiuterį, modemą. Jungiu modemą. Į kompiuterį įdedu TEO paruoštą kompaktinį diską, kuris turi man padėti prijungti modemą. Krapštausi dvi valandas. Išgeriu du butelius alaus. Kompiuteris modemo neranda.

Skambinu TEO. Atsiliepusiam vaikinukui paaiškinu problemą. Šis nė kiek nesutrikęs pareiškia, kad viską žymiai paprasčiau padaryt be aukščiau minėto diskelio. Pasirodo reikėjo pakeisti Internet Explorer nustatymus. Na, galima gi buvo šią informacija įrašyti į kompaktą. Tikrinu interneto ryšio gretaveiką - apie 20Mb/s. – vaikiškas greitis.

Vakare užsuka draugas, dirbantis su kompiuteriniais tinklais. Apžiūri ir pareiškia savo svarią nuomonę. Pasirodo, šviesolaidiniu tinklu čia net nekvepia. Man paliktas tas pats DSL interneto tinklas ir numatoma didžiausia greitaveika 4 Mb/s. Skambinu i TEO. Čia konsultantė pasako, kad pasirodo taip ir yra. Mano name jokio šviesolaidžio nėra ir numatyta man tiekiamo interneto greitaveika tik apie 2 Mb/s. Kitą dieną greitaveika sumažėjo iki 200 Kb/s.

Dar po poros dienų skambina iš TEO. Pasigyrė, kad "atsuko visus kranelius" ir mano interneto greitaveika turi būti kaip sutartyje. Tikrinu. Interneto ryšio nėra. Skambinu TEO. Po pusvalandžio interneto ryšys atsiranda - greitaveika šokinėja nuo 100 Kb/s iki 2 Mb/s.

Skambina iš TEO, teiraujasi ar patiko. Pasakau, kad ne ir reikalauju, jog galų gale man būtų įvestas šviesolaidinio ryšio internetas ir užtikrinta sutartyje numatyta greitaveika. TEO LT atstovas man pareiškia, kad šviesolaidinio ryšio aš turėti negaliu, nes šio ryšio kabelis dar neatvestas iki namo kuriame gyvenu.

Kai pasirašinėjau sutartį kabelis buvo – na, matyt, broliai lietuviai pavogė. TEO LT portale ZEBRA.LT suvedu savo gyvenamosios vietos duomenis man džiaugsmingai pranešama "Sveikiname, jau dabar turite išskirtinę galimybę įsigyti šviesolaidinį internetą iki kompiuterio. Paaiškėjo, TEO LT dar tik diegia šviesolaidinį tinklą ir jis atvestas į namą, kuriame aš gyvenu. Bet mano bute jis gali būti tik maždaug po metų. Įdomu o šviesolaidinio interneto mokestį mokėt kažkodėl reikia dabar ir dar visus metus reikės.

Pasirodo, pasirašydamas sutartį, aš pats sutikau, kad man bus tiekiamas mažesnės greitaveikos internetas, jei TEO LT neturės galimybės tiekti interneto ryšio šviesolaidiniu tinklu. Žmonės, įdėmiai skaitykit sutartis! Na jei jau pasirašėte šviesolaidinio interneto tiekimo sutartį su TEO LT, pasitikrinkite ką gaunate".

Ar lėšų investicijoms turi tik monopolininkas?

Gerai dirbančios TEO atstovaujančiuos PR agentūros teigia, kad vienintelė TEO bendrovė šiuo metu turi pinigų šviesolaidiniam (pačiai pažangiausiai interneto technologijai šiuo metu) interneto tinklui tiesti. Anot spaudos, „TEO“ (akcininkai – švedų ir suomių konsorciumas) vieninteliai į šią technologiją investuoja, o konkurentai neturi iš ko.

Šis teiginys, švelniai tariant, prasilenkia su tikrove. Į šviesolaidį šiuo metu labai intensyviai investuoja bene 10 Lietuvos bendrovių, vienoms sekasi geriau, kitoms – prasčiau. Keista ir tai, kad komentuodami šią žinią, viešųjų ryšių specialistai kaip kitus šaltinius mini firmas, kurių veikla šviesolaidinio tinklo plėtros versle yra jei ne antroje, tai trečioje vietoje.

Pavyzdžiui, „Baltikum TV“ pagrindinė veikla yra kabelinės televizijos transliacijos. Kita kalbinta įmonė „Mikrovisatos TV“ yra daugiau prekybos bendrovė, siūlanti palydovinės televizijos paslaugas. Tuo tarpu TEO tinklo plėtros tarnybos vadovas Darius Didžgalvis prognozuoja, kad TEO LT į naujosios kartos šviesolaidinio tinklo plėtrą šiemet investuos apie 96 mln. Lt.

Bendrovės investicijos leis dar šiemet šviesolaidinio interneto paslaugomis naudotis maždaug pusei šalies gyventojų. Gaila, kad spaudos atstovai, nužvelgę šviesolaidžio plėtros galimybes, nesiteikė pakalbinti įmonių, kurios šviesolaidžio instaliavimą laiko pagrindine savo veiklos sritimi – „Kawa“, „Erdvės“, VDNET, “Fastlink“, „Dokeda“, „Telerena“ ir kt.

Tarkime, grupės „Penki kontinentai“ plėtojamas šviesolaidinis internetas „Skynet“ Vilniuje jau gyvuoja nuo 1997 metų ir šiuo metu užima 10,5 proc. šios rinkos. Pirmieji „Skynet“ vartotojai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo prijungti sostinės Šeškinės rajone. Tuo metu dar daugelis įmonių net nežinojo, kokios yra šviesolaidžio galimybės ir kokių greičių galima pasiekti.

Šviesolaidis tik plėsis

Nepaisant pasaulinio ekonomikos sąstingio, plačiajuosčio interneto skverbtis Vakarų Europoje ateinančius kelerius metus dar labiau padidės ir 2013 m. šia ryšio technologija naudosis 80 proc. visų regiono namų ūkių. Didžiausią augimą interneto prieigos paslaugų srityje rinkos tyrimų bendrovė „Strategy Analytics“ prognozuoja „Šviesolaidžio iki buto, namo ir kt.“ (angl. Fiber To The – FTTx) technologijai.

„Akivaizdu, kad Europos rinkoje šiuo metu paklausiausia yra šviesolaidžio technologija. Kadangi Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys planuoja didžiulius šviesolaidinio interneto projektus, mes prognozuojame, kad Vakarų Europoje bendras FTTx prijungimų skaičius per ateinančius penkerius metus išaugs 47 proc.“, – sako Benas Piperis, bendrovės „Strategy Analytics“ atstovas. Tyrėjų prognozėmis, ne tik šviesolaidinio, bet ir kiek prastesnėmis DSL technologijomis paremto plačiajuosčio interneto abonentų skaičius Vakarų Europoje turėtų išaugti nuo 124,5 mln. 2010 m. iki 149,7 mln. 2015 m.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, prieš dvejus metus buvo 193,13 tūkst. abonentų, prie interneto prisijungusių šviesolaidinėmis ryšio linijomis. Tai yra 72 proc. daugiau nei atitinkamu 2007 m. laikotarpiu. Sparčiau nei Lietuvoje šviesolaidinis tinklas pasaulyje plėtojamas tik Pietų Korėjoje, Japonijoje, Honkonge ir Taivane.

Sparta padidėjo 8 kartus

„Penki kontinentai“ neseniai baigė techninę tinko rekonstrukciją, todėl interneto sparta verslo klientams padidėjo net iki 8 kartų, Gyventojai šiuo metu gali naudotis iki 100 Mb/s greičio internetu Lietuvoje, o užsienio tinkluose naršys net iki 90 Mb/s greičiu.

TEO skelbia, kad jų galimybės šiuo metu verslo klientams siekia net 200 Mb/s greičiu, tačiau toks planas kainuoja labai didžiulius pinigus. Kita vertus, įmonių darbuotojai neturėtų per daug džiaugtis kosminiu interneto greičiu, nes pavyzdžiui, 200 Mb/s greitaveiką padalinus per 20 kompiuterių, greitis kiekvienam vartotojui bus 20 kartų mažesnis. TEO didžiuojasi tuo, kad netrukus tiesiant šviesolaidį jie darbo duos ir merdintiems statybininkams, tačiau pastaruosius samdo ir kiti interneto plėtros operatoriai.

„Svarbus faktas, kad visa „Skynet“ tinklo plėtra buvo atliekama vien firmos lėšomis, iki šios dienos į tai jau investuota per 85 mln. Lt, - sako „Penkių kontinentų“ valdybos pirmininkas Irakas Dadašovas. - Vien šiais metais prie „Skynet“ tinklo buvo prijungta 50 naujų Jeruzalės, Baltupių, Santariškių ir kitų sostinės rajonų namų“.

Pažymėtina, kad visas Baltupių rajonas buvo prijungtas „nuo plyno lauko“. Šiuo metu „Skynet“ paslaugomis naudojasi per 80 tūkst. vartotojų. „Optinio kabelio metras kainuoja apie 5 litus, o jį nutiesti iki buto dar atseina
apie 30 Lt, - sako VDNET šviesolaidį eksploatuojančios bendrovės „Vyginta“ direktorius Paulius Dambrauskas. – Per šešerius šviesolaidžio diegimo metus mes jau investavome dešimtis milijonų litų ir šiuo metu turime per 60 tūkst. vartotojų Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje bei Šilutėje.

Kita vertus, pasak P.Dambrausko, mes bent jau neapgaudinėjame savo klientų – serverinę interneto įrangą instaliuojame daugiabučio rūsyje ir už serverių sunaudotą elektros energiją sumokame patys. Tuo tarpu TEO visą įrangą montuoja kiekviename bute ir klientui neprimena, kad interneto įrangos elektros energija per mėnesį papildomai kainuos apie 6 litus.

Naudoja ir vakarykštes technologijas

Gaila, kad TEO atstovai, kalbantys apie savo pasiekimus interneto srityje pamiršta pasakyti, kad iš jų turimų 84 tūkst. klientų daugiau nei pusė naudojasi pasenusia DSL technologija, tiekiama esamais telefono ryšio variniais kabeliais, - pasakojo P.Dambrauskas. - Toks ryšys dabar jau vadinamas vakarykštės dienos technologija. Vien todėl TEO reikia gerokai pasitempti ir į šviesolaidį investuoti milijonus (per trejus metus – 255 mln Lt.), Kabelinės televizijos asociacijos duomenimis, šiuo metu jų įmonės valdo apie 50 proc. šviesolaidinio interneto tinklo, o TEO tik dabar pradeda šturmuoti šią sritį. Tiesa, ji tai daro su didele pompastika per spaudą.

Šviesolaidis pasieks ir kaimus

Pavasarį oficialiai prasidėję projekto „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra” statybos darbai jau įsibėgėjo. Per pirmuosius statybos mėnesius visoje Lietuvoje jau paklota apie 750 kilometrų optinio kabelio, bei išduoti statybos leidimai nutiesti dar beveik 600 kilometrų naujų linijų. Sparčiausiai darbai vykdomi Kauno ir Marijampolės apskrityse, čia jau nutiesta daugiau nei 250 kilometrų naujų šviesolaidinio kabelio linijų.

Iki projekto pabaigos planuojama nutiesti dar apie 4000 km. šviesolaidinio kabelio, suteikiant galimybes naudotis šviesolaidinio ryšio paslaugomis 770 Lietuvos gyvenvietėse įsikūrusioms mokykloms, bibliotekoms, viešojo administravimo įstaigoms, taip pat bus prijungti operatorių infrastruktūros objektai, - teigė viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ vadovas Romualdas Degutis.

Internetu paslaugų link

Europoje jau dabar matyti ženklų, įrodančių, kad valstybės, turinčios išplėtotą šviesolaidinio ryšio infrastruktūrą, netolimoje ateityje turės dar labiau nepriklausomą ir stipresnį paslaugų sektorių. Sparčiuoju internetu galima perduoti nepriekaištingos kokybės vaizdą ir garsą bei didelės apimties duomenis. Pavyzdžiui, spartusis internetas gali padėti pagerinti medicinos paslaugų kokybę. Pagyvenusiems žmonėms nebūtina vykti į ligoninę – priežiūra ir gydytojų rekomendacijos bus teikiamos internetu.

Kitas sparčiojo interneto pritaikymo pavyzdys – nuotolinis darbas ar mokymasis. Nors apie šias galimybes daug kalbama, bet iki galo jos taip ir nebuvo įgyvendintos dėl ribotos interneto spartos. Turėdami šviesolaidinį internetą žmonės gali dirbti ar mokytis namie ir naudotis lygiai tokia pat interneto sparta kaip ir biure ar universitete.
Taip sukuriamos sąlygos visiškai naujai darbų atlikimo formai, vadinamajam nuotoliniam darbui. Be to, dirbti namie yra kur kas ekologiškiau nei kas dieną vykti į darbą automobiliu. Visi šviesolaidinio interneto lemiami pokyčiai žmonėms suteiks daug daugiau laisvės. Tik pačių žmonių fantazija lems, kaip jie ta laisve pasinaudos.

Internetas — populiariausias

Kalifornijos universiteto mokslininkų duomenimis, kiekvienas statistinis amerikietis per parą „praryja“ po 34 gigabaitus įvairiausios elektroninės informacijos. Būtent tiek vartotojai kasdien gauna žinių iš pačių įvairiausių šaltinių. – televizijos, interneto, laikraščių, knygų, radijo ir net kompiuterinių žaidimų. Pačiu svarbiausiu informacijos šaltinių ir toliau išlika televizorius. Antrąją vietą užima kompiuteris. Aišku, kad populiariausias būdas susirasti reikalingą informaciją - susirasti ją per interneto paieškos sistemas. Niekam ne paslaptis, kur mes šios informacijos dažniausiai ieškome.

Paieškos sistema „Google“ paskelbė populiariausias vartotojų užklausas 2009 metais. Pačią aukščiausiąją reitingo vieną (visai ne keista) užima sekso tinklalapių naršymas. Šis faktas, galima sakyti, neturi komentarų. Pasaulio internautai taip pat internete dažnai ieškojo kompiuterinių žaidimų, socialinių tinklalapių („Facebook“), jaunos merginos alpo nuo ‚NEW Moon“ naršymo, labai populiariais puslapiais buvo tinklalapiai apie garsiosios Lady Gaga istorijas. Keisčiausia tai, kad 9-tąją vieną tarp populiariausių saitų užėmė vietnamietiškas portalas, kuris net nėra išverstas į anglų kalbą.

„Google“ vartotojai iš Europos bene aktyviausiai ieškojo pramoginių tinklalapių. Absoliučiu lyderiu tapo socialinis tinklas „Facebook“ ir video failų apsikeitimų sistema “Youtube“. Į labiausiai lankytinų puslapių dešimtuką pateko ir patys populiariausi pašto servisai, internetiniai aukcionai.

Taip pat gana netikėtai į dešimtuką patekęs lenkų portalas „nasza klasa“ – lietuviškosios „klasė.lt“ analogas. Visai tikėtina, kad šį lenkišką puslapį dažniausiai naršo „Anglijoje dirbantis lenkų santechnikas“. Rusų labiausiai mėgiamiausi tinklalapiai – „chocu“ ir „pomogu“. Pastarasis pretenduoja į filosofinį tinklalapį. Šio puslapio tematika maždaug tokia: „kodėl aš iki šiol esu vienišė, o ir mano katinas manęs nemyli...“

Populiariausi Europos tinklalapiai 2009 m.
1.facebook
2. yuotube
3. hotmail
4. ebay
5. yahoo