Transportas

Bendrovė „Merselita“ iš dalies pripažįsta savo kaltę. „Nesąžiningui vairuotojui jau paskirta drausminė nuobauda“, - sakė taksi firmos „Merselita“ atstovė Jolanta Mikulėnienė. Be to, „Merselita“ artimiausiu metu įsteigs nemokamą kokybės telefoną. Juo paskambinus bus labai operatyviai reaguojama į klientų nusiskundimus ir pageidavimus. Kita vertus, kartais klientai patys paprašo taksisto jam išrašyti paslaugos čekį didesnei sumai, kai išlaidas apmoka darbdavys.

Taksi paslaugas Vilniaus mieste teikia per 1500 automobilių. Pajėgesnės įmonės investuoja į taksi parko atnaujinimą, perka naujus automobilius. Investicijų reikalauja ir vairuotojų mokymas bei ugdymas. Paskaičiuota, kad norint dirbti su nuliniu pelnu, jau minėtosios „Merselitos“ firmos taksi įkainis šiuo metu turėtų būti ne mažesnis kaip 1,4 Lt už kilometrą.

Krizė padariniai

Pasak taksi įmonių vadovų, krizė privertė net ir per pusę sumažinti kilometro kainą, tačiau klientų nepadaugėjo. Neatlaikęs konkurencijos, iš rinkos pasitraukė ne vienas vežėjas. Stambesnės įmonės supirko mažesnes. Pavadinimų daug, bet iš daugiau nei 40 įvairias taksi firmas Vilniuje valdžiusių savininkų realiai liko vos 10-12.
Pigumo korta žaidžiančios įmonės neieško naujų būdų klientams pritraukti, todėl paslaugų kokybė nuolat prastėja.

Mažesnės taksi kompanijos nesugeba atnaujinti automobilių parko. Taupoma ir remontui – važiuojant taksi neretai girdimi įtartini garsai iš važiuoklės ar variklio. „Man pačiam pasidarė baisu įsėdus į neaiškios taksi firmos kokių 20 metų „VW Passat“. Automobilis buvo ties subyrėjimo riba – iš po variklio dangčio pasirodė įtartini dūmai. Ačiū dievui, kad po kelių kilometrų baigėsi dujos ir vairuotojas iškvietė kitą automobilį. Keisčiausia, kad kviečiausi vienos bendrovės taksi, o atvažiavo automobilis su visai kitos firmos užrašais“, - sako taksi asociacijos vadovas Robertas Brazys.

Anot jo, dėl krizės klientų srautas yra žymiai sumažėjęs. Taksi bendrovių pajamos – taip pat. Todėl kiekvienas klientas ar bendrovė taksi kompanijoms - aukso vertės. Tarp atskirų kompanijų užvirusi nuožmi kova. Šios kovos priemonės toli gražu ne visada būna korektiškos.

Apgavysčių nemažėja

Atrodytų , kad visi taksistai turėtų vežti keleivius vienodais įkainiais. Tačiau kalbinti ne vienos taksi bendrovės vadovai vienu balsu tvirtino, kad fiksuoto tarifo už taksi paslaugas nėra. Pigiausiai kainuoja kelionės, kai klienas per dispečerį telefonu išsikviečia taksi automobilį į jo pageidaujamą vietą. Tuomet įsėdimas kainuoja 2 Lt, o nuvažiuotas kilometras - nuo 1,3 iki 2 Lt. Dar po 6 Lt taksistas turi teisę reikalauti už 15 min. prastovą.

Kitas reikalas, kai klientas į taksi įsėda tiesiog gatvėje. Tuomet tarifas būna bene 3 kartus didesnis. Dar kitokia situacija susijusi su oro uostu. Jame kiekviena taksi firma oro uosto administracijai per mėnesį už kiekvieną taksi stovėjimo vietą sumoka po 5 tūkst. litų, todėl ir tarifai iš čia yra bene penkis kartus aukštesni nei įprasta mieste.

Kitokie įkainiai galioja vykstant į kitą miestą. Šiuo atveju viską lemia kliento ir taksisto susitarimas. Taksi versle vyrauja žmogiškasis veiksnys. Tad nei viena taksi kompanija nėra apsaugota nuo galimų klaidų, nes prie kiekvieno taksisto prievaizdo pastatyti neįmanoma. Visgi taksi įmonių politika siekia, kad tokių klaidų pasitaikytų kuo mažiau.

Policijai nagrinėjnt keleivių skundus dėl viršijamų nustatytų taksometro tarifų, kontroliniais tyrimais nustatyta, kad vienos didžiausių taksi kompanijos vairuotojų N.K. ir R.M vairuojamų automobilių taksometrų parodymai net 5 kartus pranoko nustatytus tarifus. Pareigūnai nustatė, kad ypač dažnai tarifai viršijami vežant keleivius iš Vilniaus oro uosto. Į sostinę atvykę užsieniečiai priversti mokėti dideles sumas, kaip antai, paaiškėjęs atvejis, kai už 3,5 km kelią buvo pareikalauta 55 Lt.

R.Brazio teigimu, taksistams išlikti „oriais“ verslininkais padėtų nebent valstybės dotacijos. „Jei dotuojamas visas visuomeninis transportas, kodėl šių pinigų negali gauti taksi firmos, juk jos irgi veža keleivius“, - sako asociacijos vadovas. – Tada daugelis įmonių išlįstų iš šešėlio ir oficialiai pradėtų mokėti mokesčius“. Tačiau tam prieštarauja Lietuvos įstatymai, pagal kuriuos taksi nėra priskirtini visuomeniniam transportu, todėl ir negali pretenduoti į dotacijas.