Kultūra ir istorija

Parko įkūrimo renginys prasidėjo parko įšventinimo ritualu, kurį atliko vyriausias Lietuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir Baltų etnokultūros puoselėtojai „Romuviečiai“. Prie parko kertinio akmens buvo įkasata simbolinė kapsulė su palinkėjimais ateities kartoms. Renginio metu menininkai pristatė savo pirmuosius kūrinius - skulptūras "Žilvinas"; "Alkas" ir "Austėja“, įvyko bendruomenės susibūrimas.

Vadovaujantis darnios plėtros principais, nuo šiol teritorija Vilniuje tarp Balsių ir Žynių bei Balsių ir Žalčių gatvių bus skirta miestiečiams, čia bus kuriama erdvė bendruomenei. Virš 2 ha teritorija buvo paskirta visuomenės reikmėms, intensyvaus naudojimo želdynams.

Balsių parko teritoriją padėjo tvarkyti kraštovaizdžio architektas Eduardas Lozuraitis. Architektas, išnagrinėjęs pasaulinę patirtį pasiūlė puikų sprendimą – peizažinio stiliaus parką. Tokios teritorijos įprastos didžiuosiuose Europos miestuose (Londone, Paryžiuje, kt.), jas vienija atvirumas bendruomenei – žmogui pasirinkimo galimybė džiaugtis jį supančia aplinka.

Parko idėja

Balsių parkas - tai tarsi atviros demokratinės bendruomenės kodas – teritorija buvimui be ribų. Čia puikiai dera didelė pieva (erdvė, kurioje galima poilsiauti, gulėti, žaisti, lakstyti), supilta kalvelė, plastiški takeliai, želdynai, vaikų žaidimo aikštelės ir menas ant žemės žmonėms (skulptūros, laisvai išdėstytos, kaip peizažo elementai).

Balsių Bendruomenės teritorijos gatvės pavadintos lietuvių mitologinių būtybių vardais: Alko, Aukuro, Aušrinės, Aitvarų, Austėjos, Bubilo, Ragės, Dundulio, Laimos, Kaukų, Girinio, Žilvino, Žalčių ir t.t.). Taip gimė idėja, kad Balsių parkas galėtų tapti mitologiniu parku, kur mitologinės skulptūros savo plastine kalba įsilietų į parką, suteikdamos jam dar daugiau išskirtinumo.

Menas po atviru dangumi

Parko plėtra tuo nesibaigs. Balsių bendruomenė rengia įvairius projektus papildomam parko įgyvendinimo finansavimui iš įvairių programų ir fondų. Parko pradžiai impulsą davė ir pirmųjų skulptūrų kūrimui pinigų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė (10 tūkst. Lt.), dar 20 tūkst. Lt. skyrė LR Kultūros ministerija, savo lėšomis prisidėjo ir Balsių bendruomenė. "Tikime, jog ateities kartoms bus paliktas kultūros paveldas, kurio pradžią įgyvendinome sodindami medelius, kurdami planus," - kalbėjo Balsių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Eitautas Bartuškevičius.

Šių metų rugsėjo mėnesį vyko tarptautinis granito simpoziumas, kurio metu buvo kuriamos pirmosios skulptūros Balsių parkui. Savo kūrybines mintis „Baltų mitologijos“ tema įgyvendino menininkai ne tik iš Lietuvos bet ir iš kaimyninės Latvijos.