Kultūra ir istorija

Tai - pirmasis leidinys, solidžiai ir visapusiškai apžvelgiantis Katedros istoriją nuo jos pastatymo iki šių dienų, nuo parapinės bažnyčios iki didingos Katedros. Užpildyta istorinė spraga ir sugrąžinta skola bene ryškiausiam renesanso epochos paminklui Lietuvos architektūroje, šventovei, kurią vyskupas Motiejus Valančius pavadino „puikiausia ant visų žemaičių“.

Leidinio idėja kilo po 2007 m. „Aušros“ muziejaus surengtos tarptautinės parodos „Šiaulių katedra“, skirtos Šiaulių vyskupijos įkūrimo 10-mečiui. Paroda susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo (per du mėnesius ją aplankė per 6 tūkst. žmonių), sukėlė atgarsį šalies istorikų, muziejininkų ir kultūrininkų bendruomenėje.

Leidinys parengtas šios parodos pagrindu, jame pristatoma bemaž 600 metų bažnyčios Šiauliuose istorija, atskleidžiama Šiaulių katedros architektūrinė vertė ir vieta Lietuvos architektūros istorijoje, jos įtaka urbanistinei Šiaulių raidai, parodomos negausios per karus ir suirutes išlikusios autentiškos senosios bažnyčios meno, istorijos vertybės, bei pristatoma Lietuvoje ir svetur saugoma reikšmingiausia dokumentinė ir ikonografinė medžiaga.

Leidinys pasaulį išvydo kaip solidus, dvikalbis (lietuvių ir anglų k.), gausiai iliustruotas, puikios poligrafinės kokybės albumas, reprezentuojantis ne tik Katedrą, bet ir Šiaulių miestą.

Albumą sudaro dvi dalys – mokslinių tyrinėjimų ir dokumentinių bei ikonografinių šaltinių publikacijos.

Pirmojoje dalyje Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios architektūros istorijos tyrinėjimams ne vieną dešimtmetį paskyręs Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas išsamiai supažindina su bažnyčios architektūra, jos kaita, svarbesniais istoriniais įvykiais, apžvelgia ligšiolines publikacijas apie Šiaulių bažnyčią bei svarbiausius šaltinius.

Šiaulių universiteto doc. dr. Rita Regina Trimonienė nagrinėja mažai tyrinėtą Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios statytojo kunigo Petro Tarvainio biografiją, veiklą ir reikšmingiausią jo kūrinį „Linksmas pasveikinimas“ (Vilnius, 1634 m.), skirtą Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, pašventinusiam naująją Šiaulių bažnyčią. Paskutiniosios keturiolika pasveikinimo eilučių parašytos lietuvių kalba ir tai yra vienas pirmųjų palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdžių lietuvių literatūroje ir trečias pagal senumą spausdintas lietuviškas žodis. Unikalumo leidiniui suteikia jame skelbiamas iki šiol Lietuvos skaitytojui buvęs neprieinamas visas „Linksmo pasveikinimo“ tekstas lenkų kalba ir doc. dr. R.R.Trimonienės šio kūrinio vertimas į lietuvių kalbą su komentarais.

Antrojoje leidinio dalyje skelbiami dokumentiniai ir ikonografiniai šaltiniai, saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje bei kitose Lietuvos ir užsienio mokslo bei kultūros institucijose.

,,Šiaulių katedros“ sudarytojai – ,,Aušros” muziejaus darbuotojai Vilija Ulinskytė-Balzienė ir Tomas Butautis, dailininkas – Vilmantas Dambrauskas.