Jei staiga pradėjote gauti įspėjimus, kad jūsų kompiuteris užkrėstas šimtais ar net tūkstančiais virusų, gali būti, kad tapote sparčiai plintančio kompiuterinio sukčiavimo auka.
Naujasis metodas vadinasi „Scareware“ (liet. - apgaulingai gąsdinančios programos), kurios siekia įtikinti vartotoją įsigyti prastų ar net visai neveikiančių kompiuterio apsaugos programų, dėl ko vėliau patiriami didžiuliai nuostoliai. Kompanija „McAfee“ prognozuoja, kad būtent „Scareware“ tipo kenkėjiškos programos 2010 metais kompiuterių naudotojams pridarys daugiausiai žalos.
Pasak „McAfee“ atstovės Lietuvoje IT bendrovės „DPA programinė įranga“ paslaugų skyriaus vadovo Egidijaus Antanaičio, „scareware“ tipo virusu užkrėsto kompiuterio monitoriuje pasirodo netikros antivirusinės programinės įrangos pranešimai apie tai, kad neva sistema yra infekuota daugybės virusų ir pavojingų programų.
Tam, kad pridengtų savo užmačias, kai kenkėjiškų programų kūrėjai panaudoja net tikrų ir gerai žinomų saugumo sprendimų kūrėjų logotipus.
„Skirtumas yra tas, kad netikra antivirusinė sistema informuoja vartotojus apie neva jo kompiuteryje aptiktus virusus, tačiau daugelis iš jų pasirodo esantys tiesiog išgalvoti. Tada netikra antivirusinė programa pareikalauja vartotojo susimokėti už virusų pašalinimą ir taip išspręsti tariamą informacinio saugumo problemą. Pastebėta, kad kartais „scareware“ įdiegia ir programinę įrangą, kuri fiksuoja asmeninę ir konfidencialią informaciją (prisijungimo vardus, slaptažodžius ir pan.) ir persiunčia ją kenkėjiškos programos kūrėjui“ – teigia E. Antanaitis.
„Scareware“ programų kūrėjai aukų sparčiai ieško ir verslo segmente. Vienas geriausių pavyzdžių čia gali būti vartotojus apgaudinėjanti programa „Fakeinit“, kuri kompiuteryje veikia apsimetusi kompanijos “Microsoft” sukurtos antivirusinės sistemos „Security Essentials“ bandomąja versija.
Ši programa ne tik sustabdo kitas antivirusines programas, pranešdama, kad jos neva užkrėstos „Trojos arkliais“ ir kitais pavojingais virusais, bet ir bando parsiųsti bei įdiegti Alureon „Rootkit“ tipo virusą, kuris visiškai išjungia tikrą antivirusinę sistemą.
Taip nuslepiamas įsilaužimo faktas, o vartotojo sistemoje atliekami tam tikri veiksmai, kuriais gali būti ne tik pasisavinta konfidenciali informacija, bet ir vykdomos kitų vartotojų atakos.
Aptikusi „saugumo spragas“, „Fakeinit“ programa vartotojui pasiūlo įsigyti neva funkcionuojančią programinės įrangos „Security Essentials 2010" versiją.
„Šis metodas kibernetiniams nusikaltėliams yra neįtikėtinai pelningas. „McAfee“ praneša apie vieną bendrovę, žinoma „Innovative Marketing“ pavadinimu, kuri šiuo metodu susižėrė apie 180 milijonų JAV dolerių per vienerius metus. Pasirodo, kad daugiau nei keturi milijonai vartotojų iš jos nusipirko netikrą antivirusinę programinę įrangą, manydami, kad ji buvo tikra ir veiksminga“, - sako E. Antanaitis.
Per pastaruosius dvejus metus „Scareware“ tipo programų buvo aptikta 660 procentų dažniau. O šios žalingos programinės įrangos sukeltų incidentų per pastaruosius 12 mėnesių padaugėjo net 400 procentų.
„Scareware“ iki šiol yra pavojingiausia ir subtiliausiu metodu veikianti kenkėjiška programa, visame pasaulyje potencialiomis aukomis paverčianti per 1 milijoną vartotojų per dieną ir kibernetiniams sukčiams uždirbanti per 300 milijonų JAV dolerių.
Naujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauVyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
Plačiau