2010 m. kovo 9 d., antradienį, Laisvajame universitete (LUNI) rengiama paskaita „Paveldosauga: leisti nevalia konservuoti“.
Renginys prasidės 18:00 val. restorano „Esse” antrojoje salėje, Gedimino pr. 50, Vilniuje (greta „Vagos” knygyno). Lektorius – architektas, paveldosaugininkas, VGTU architektūros fakulteto menotyros doktorantas Lukas Rekevičius. Jis klausia, kur dėti kablelį sakinyje „leisti nevalia konservuoti“, kai kalbama apie paveldosaugą.
Vokiečių gatvė – tai viena iš nedaugelio jaukių miesto erdvių, atsiradusių karo ir okupacijos laikotarpiu likusiame tuščiame plote. Dėl atsiradusių miesto architektūros randų aktualus klausimas architektams ir politikams išlieka toks: ar palikti autentišką, istorijos raukšlių išvagotą miesto veidą, ar vietoj architektūrinių „plyšių“ įsprausti naujus modernius pastatus.
Pasak lektoriaus, labai svarbu ir tai, kad bet koks naujas pastatas daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką pastatų nusistovėjusiems funkciniams ryšiams, keičia vietos kultūrinę sąveiką su aplinka, kuria nauja vietos dvasią (genius loci). Kartu yra slepiami ir miesto istorijos ženklai – tuščias tarpas vietoje pastato visada primins karą, bombardavimus, todėl pats savaime yra monumentas miesto istorijai ir kolektyvinei atminčiai.
Lektorius teigia, jog prieš darant išvadas dėl paveldosaugos politikos reikia viešai ir išsamiai aptarti senamiesčių raidą visų pirma meno filosofijos aspektu, tada pasirinkti tinkamiausią paveldosaugos kryptį ir tik tuomet svarstyti apie praktinį miesto veido keitimo ar išsaugojimo veiksmą.
Ar miestas yra apgyvendintas ir kiaurą parą veikiantis istorijos muziejus, ar tai gyvų žmonių kasdienybės erdvė, kuri ne sustingusi, bet gyva kaip ir jos gyventojai? Ar turi būti konservuojamas kažkurio praeities momento paveikslas, išryškinant visus miesto istorijos randus ir raukšles? Ar senamiestis turi teisę vystytis toliau, tačiau tik imituojant praeities paveikslo stilistiką, paneigiant miesto istorijos vingius, tarsi atliekant plastinę miesto veido operaciją? Kurios praeities paveikslą rinktis? Ar senamiestis turi teisę vystytis toliau, atspindėdamas savo laikmetį, nieko neimituodamas, tęsdamas natūralios raidos procesą?
Apie tai ir ne tik diskutuosime LUNI šio antradienio paskaitoje su architektu, VGTU architektūros fakulteto menotyros doktorantu Luku Rekevičiumi. Daugiau informacijos galite rasti svetainėje luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda per Start FM“ (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką info.luni@gmail.com Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .
Naujausioje Europos Komisijos studijoje teigiama, kad skalūnų dujų žvalgymui ir pirminių gavybos operacijų atlikimui nėra būtinas atskiras teisinis reguliavimas.
PlačiauPaskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas.
PlačiauIlgus metus pasaulinė naftos rinka buvo bambagysle surišta su OPEC šalimis ir Rusija, tačiau technologijų plėtra Šiaurės Amerikoje leidžia kitaip kalbėti apie energetinį saugumą. JAV ir Kanados naftos gavybos proveržiai gali tapti geru pavyzdžiu ir kitoms Vakarų šalims, taip pat turinčioms, bet dar neeksploatuojančioms skalūnų naftos atsargų.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
Plačiau