Vilniuje apdovanoti pirmosios Lietuvos medžio drožėjų konkursinės parodos "Šventieji ir piligrimai" laureatai. Švenčių laikotarpiu sostinės Jeruzalės galerijoje veikusioje parodoje dalyvavo 22 Lietuvos medžio drožėjai iš visų šalies regionų, parodai pristatę daugiau kaip 40 šventųjų ir piligrimų skulptūrėlių.
Parodos "Šventieji ir piligrimai" uždarymo metu buvo įteikti apdovanojimai meniškiausių šventųjų ir piligrimų drožybos tradicijas ar originalias idėjas perteikiančių darbų autoriams.
Pirmąją vietą užėmė medžio drožėjas iš Telšių rajono Pranas Dužinskas, apdovanotas už kūrinį "Piligrimas". Antrąją vietą pelnė medžio drožėjas iš Kauno Algirdas Jasilionis, trečiosios vietos laimėtoju tapo Tomas Stambrauskas iš Prienų rajono.
Pirmąją konkursinę parodą surengusios Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr.Darius Liutikas sako, kad Vilniuje surengta paroda "Šventieji ir piligrimai" turėtų tapti tradicija, nes jaučiamas tokių parodų trūkumas šalies sostinėje.
Tradicinės medžio drožėjų kūrinių parodos-konkursai, medžio drožėjų plenerai Lietuvoje dažniausiai vyksta mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Konkursinės parodos, siekiant įamžinti garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos atminimą, rengiamos Rokiškyje. Čia taip pat tradicija tapo organizuoti prakartėlių parodas, o šv.Jurgio skulptūrų konkursas vyksta Veisiejuose (Lazdijų r.).
Šventųjų ir piligrimų skulptūrėlių drožyba tebėra gyva ir žodžiu perduodama Lietuvos liaudies meno tradicija. Medinių skulptūrų siužetuose šventųjų vaizdavimas turi gilias tradicijas, bet vis dažniau liaudies meistrų kūryboje įsivyrauja piligrimo simbolis.
Pasak liaudies meno tyrinėtojų, piligrimo vaizdavimas liaudies mene nuo viduramžių pasižymi aiškiais simboliais ir detalėmis. Tipiško viduramžių piligrimo apdarą sudarė abitas su gobtuvu, plačiabrylė skrybėlė, kelionmaišis, kuriame buvo laikomos relikvijos, maistas, pinigai.
Rankoje piligrimai turėdavo ilgą lazdą, vėliau prie diržo - dar ir didelį rožančių. Kai kurie piligrimai nešdavosi ir tuomečius muzikos instrumentus: dūdeles, žvangučius. Taip pat piligrimai turėdavo specialius ženklus, rodančius kelionės tikslą bei apsaugančius nuo pavojų. Vėliau piligrimai įsigydavo medalį, sagę ar kitą atributą su atvaizdu to šventojo, kurio kapo vykdavo lankyti.
Piligrimų ir keliautojų globėjais buvo laikomi Trys Išminčiai (Trys Karaliai), šv.Rapolas arkangelas, šv.Kristoforas. Nemažai šventųjų vaizduojami kaip piligrimai: šv.Jokūbas, šv.Rapolas arkangelas, šv.Rokas.
Antrąją respublikinę konkursinę parodą "Šventieji ir piligrimai" Lietuvos piligrimų bendrija numato surengti Vilniuje 2011 metų pabaigoje.
ELTA
Vyriausybės prognozuotojai JAV neseniai paskelbė tai, ką energijos industrija žino jau gana ilgai – naftos gavyba valstijose auga ir artimiausiu metu toliau stiebsis į viršų.
Plačiau„Minijos nafta“ taps pirmąja bendrove, Lietuvoje pradėsiančia skalūnų dujų paieškas. Manoma, kad kitais metais, po įvykusio tarptautinio konkurso, į mūsų šalį ateis ir kitos bendrovės.
PlačiauDidžiulės užsienio investicijos ir kuriami tūkstančiai darbo vietų – tokią naudą JAV neša tik įsibėgėjanti skalūnų revoliucija. Lygiai tokios pačios naudos per artimiausius kelerius metus gali tikėtis ir Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva.
PlačiauDėl taršos ir jos nulemiamos klimato kaitos susirūpinęs pasaulis imasi veiksmų. Anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) projektai vystomi visame pasaulyje, o artimiausiu metu jie turėtų pasiekti ir Lietuvą.
Plačiau