Kultūra ir istorija

ATN.lt siūlo sužinoti, kaip žalinga planetos gyventojų veikla kelia didžiausią rūšių išnykimą nuo pat dinozaurų laikų.

Išnyko 95 proc. gyvybės

Nuo tada, kai Žemėje užsimezgė gyvybė, rūšys masiškai išnyko net kelis kartus.

Jeigu būtų galimybė nukeliauti 65 milijonus metų atgal, taptumėte penktojo didžiojo išnykimo liudininku. Archeologų manymu, taip įvyko dėl milžiniškos kometos ar asteroido atsitrenkimo į mūsų planetą. Vienas rūšis sunaikino susidūrimo sprogimo banga, kitas – po jo sekęs gamtos šėlsmas (ekstremalūs klimato pokyčiai, deguonies ir Saulės šviesos trūkumas, milžiniški cunamiai, galingi žemės drebėjimai ir t.t.). Šis įvykis visiems gerai pažįstamas, nes būtent tada nuo Žemės paviršiaus buvo nušluoti dinozaurai.



Tačiau didžiausias žinomas nykimas turėjo įvykti prieš maždaug 250 milijonų metų. Vadinamasis Permo periodo masinis išnykimas nusinešė 95 proc. jūrinės ir 70 proc. sausumos gyvybės. Jo priežastys ilgą laiką buvo neaiškios. Ir tik prieš kelerius metus mokslininkai nustatė, kad katastrofą sukėlė šiaurinėje Sibiro dalyje išsiveržęs milžiniškas ugnikalnis. Kadangi tuomet buvo tik vienas didelis kontinentas (Pangėja), nelaimė ypač greitai išnaikino beveik visus žinduolių protėvius, amfibijas ir kitas, dar tik pradėjusias formuotis, ankstyvąsias gyvūnų rūšis.



Jeigu išnykimo nebūtų buvę, mūsų planeta atrodytų gerokai kitaip. Kiekvienas įvykis sudarė sąlygas evoliucionuoti vis kitoms rūšims ir galiausiai – atsirasti žmogui.

Didžiausia planetos nelaimė

Kai kas pasako: „Žmogus – didžiausias gamtos priešas”, daugelis tiesiog numoja ranka arba pavadina „žaliųjų paistalais“. Pasirodo, toks teiginys turi pagrindą.

Mokslininkų įsitikinimu, šiuo metu Žemėje vyksta dar vienas masinis rūšių išnykimas. Nėra vieningos nuomonės, tačiau skaičiuojama, kad jis yra nuo 100 iki 1000 kartų spartesnis ir galingesnis negu turėtų būti natūraliomis sąlygomis. Harvardo universiteto biologas, dukart Politzerio premijos lauretas Edwardas O.Wilsonas kartą paskaičiavo, kad kasmet planetoje išnyksta bent 30 tūkst. gyvūnų rūšių.



Kodėl tai vyksta? Galima išskirti kelis faktorius, bet panašu, kad vienas atsiduria įtakos viršūnėje – žmogaus įsikišimas. Nesvarbu, ar tai yra medžioklė, ar dirbtinis rūšių perkėlimas į svetimas aplinkas, ar nuodijanti gamtą civilizuotų pasaulio šalių veikla – įtaka yra neginčijama.

Nuo pat tada, kai prieš 10 tūkst. metų pirmieji žmonės ėmė emigruoti iš Afrikos į kitus žemynus ir vystyti žemės ūkį – planeta buvo palaipsniui alinama vis stipriau ir stipriau.

Nerimą keliantys ženklai

Jau išnaikinta šimtai tūkstančių gyvūnų rūšių. Jeigu šis procesas nebus sustabdytas, taip žmonės sunaikins ir patys save: vienos rūšies išnykimas gali įtakoti visą Žemės gyvybę.

Pavyzdys: įsivaizduokite gyvybės kupiną ežerą. Jame plaukioja amfibijos, žuvys, o aplinkui buriasi šimtai skirtingų vabzdžių, žinduolių ir roplių rūšių. Ir staiga išnyksta visi vabzdžiai.

Pirmiausiai, nukentės žuvys – jos turės arba ieškoti kitų maisto šaltinių, arba išmirs. Tai domino principu katastrofiškai paveiks visas kitas rūšis, dalyvaujančias maisto grandinėje.

Dar kartą įsivaizduokite, kad ežeras – tai visas pasaulis, kuriame nuolatos išnyksta rūšys, todėl nutrūksta maisto grandinės ir t.t. Pasak veikalo „Šeštasis didysis išnykimas“ autorių Richardo Leakey ir Rogerio Lewino, 2100 m. Žemėje neliks net pusės visų dabar gyvenančių rūšių.



Tačiau ar dar ne vėlu ką nors keisti? Pasirodo, kad ne. Apsisaugoti nuo katastrofos žmonija gali sustabdydama atogrąžų miškų kirtimus, mažindama anglies dvideginio kiekį ore bei stabdydama mėsos pramonės plėtimąsi. Vien tik atsisakius kelių gamtą žalojančių įpročių, įmanoma išsaugoto tūkstančius ant išnykimo ribos atsidūrusių rūšių, kartu – ir žmoniją.