Kultūra ir istorija

Bandyti stoti į mėgstamos specialybės mokslus ar tiesiog stoti į ten, kur galima patekti ir kur garantuojamas valstybės finansavimas?

Bendrai mokymasis – tai galimybė įgyti žinių, praktikos, patirties, didesnių galimybių save realizuoti norimoje srityje ateityje. Tačiau ko iš tikro reikia šiuo metu, norint save realizuoti: žinių ir patirties, aukštojo universitetinio mokslo diplomo ar tiesiog partinės priklausomybės?

Aukštojo mokslo diplomas tarsi įrodo žmogaus išsilavinimo lygį, žinias, atveria karjeros galimybes, įrodo, kad žmogus geba mąstyti, atsirinkti, sisteminti ir naudotis jam reikalinga informacija. Taigi aukštojo mokslo diplomas vis dar yra dokumentas, patvirtinantis žmogaus išsilavinimą, kultūrą ir žinias. Suprantama, kad to ir siekia tikrai rimti studentai.

Tačiau yra dalis studentų, kuri, mano manymu, mokosi tik dėl diplomo. Pavyzdžiui, vienas Transporto inžinerijos studijų programos studentas rašo, „kaip būtų neetiška ir negražu, tačiau prašau jūsų užtarimo prieš dėstytoją, laikiau egzaminą, iš kurio gavau 3,5 balo, kad ir kiek mokiausi, nelaiminga ranka lėmė, kad ištraukiau tuos klausimus, kurie man nesuprantami“. Toliau studentas paaiškina egzamino svarbą: „kadangi turiu neuniversitetinį išsilavinimą, negaliu gintis turto vertintojo kvalifikacijos, todėl reikalingas universitetinis išsilavinimas. Kvalifikacija galėsiu laikytis tik tada, kai baigsiu universitetą. Negavęs kvalifikacijos, negausiu didelės dalies pajamų, iš kuriu gyvenu. Manau, dėstytojo supratingumo ir pakaktų, jeigu jūs užtartumėte, kokios svarbos yra man jo egzamino balas. Jeigu yra galimybė, užtarkite, tikiuosi, į tai atsižvelgs dėstytojas“.

Štai čia ir atsispindi visas studento suvokimas apie mokslo, žinių, patirties svarbą ir universiteto diplomo reikšmę. Norėtųsi manyti, kad tai tik pavienio vieno universiteto studento problema, deja, universiteto studentų atstovybės prezidentas, susipažinęs su tokiomis studento mintimis ir prašymais, šioje situacijoje nematė nieko blogo. Mano manymu, problema egzistuoja ir tai tikrai ne vieno studento problema. Ar nėra prabanga valstybei užtikrinti universitetinį transporto išsilavinimą studentui, kuris jam reikalingas tik tam, kad, kaip jis pats rašo, galėtų „gintis turto vertintojo kvalifikaciją“.

Taigi kokia gi ta dalis studentų, kuriems reikalingos ne žinios, o tik universiteto ar aukštojo mokslo diplomas? Ar reikalingos tokios studijų programos, kurias baigę absolventai neplanuoja dirbti toje srityje? Ar aukštojo mokslo reforma sumažino tokių studentų kiekį?

O gal Lietuvos aukštojo mokslo reforma – tik valdžios vyrų ir moterų noras pasirodyti, kad „kažkas daroma“. Ar valdžiai ir partijėlėms reikalingi tikrai išsilavinę žmonės? Juk neraštingą liaudį (kaip baudžiauninkus) kur kas lengviau ignoruoti, spausti ir mulkinti. Kas gali paneigti, kad dabartinė išsilavinimo situacija Lietuvoje juos, įstatymų leidėjus, labai tenkina?

Manau, nesudėtinga suvokti, kad visame pasaulyje realiai produktą sukuria inžinerinių specialybių atstovai, o tik po to atsiranda „vadybininkai“ – buvę pardavėjai ir kiti „verslo administratoriai“. Valdžios dėka technologiniai, tikslieji, fiziniai mokslai tampa nepopuliarūs – juk juose diplomo lengvai negausi. Jei taip tęsis ir toliau, situacija dėl tokių sričių specialistų poreikio tik blogės. Todėl naujas Lietuvos šūkis bus „Lietuva – pardavėjų (atsiprašau, vadybininkų) šalis“. Bet ar bus dar ką parduoti?